Kalbos ir knygos savaitė

2022 m. kovo mėn. Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centras su socialiniais partneriais Šiaulių lopšeliu-darželiu „Bitė“ bei Šiaulių r. Kuršėnų lopšeliu-darželiu „Eglutė“ įgyvendino projektą „Kalbos ir knygos savaitė“.  Įsitraukė 27 ikimokyklinio ir neformalaus ugdymo mokytojai, pagalbos vaikui specialistai. 

Projekto veiklos orientuotos į ikimokyklinio ugdymo rekomendacijų rinkinio „Žaismė ir atradimai“ knygeles „Kalbos spintelė“ ir „Kalbos gelmė“. Daugeliui šie rinkiniai ir juose skleidžiamos idėjos dar nauja, kai kas jau bandėme, įgyvendinimo, todėl burdamiesi kartu stengiamės suprasti, kad tai nėra tik dar viena knygelė su gražiomis veiklų idėjomis. Tai naujas veiklos organizavimo supratimas.

Kolegės pasidalino savo įgyvendintomis veiklomis, įžvalgomis kaip sekėsi, kokios buvo vaikų reakcijos. Iš viso įgyvendintos net 23 veiklos, kurias kolegės pristatė uždaroje Fb grupėje. Tai „Pirmųjų žodžių teatras“ ir „Mažųjų režisierių“ su 1–3 m. vaikais. „Lėtas knygos skaitymas“, „Raidžių ritminė muzika“, „Šiltos ir šaltos raidės“, „Bežodis begarsis filmas“ išbandyta su  4–6 m. vaikais. Jeigu turite kantrybės ir noro sužinoti daugiau apie veiklas iš įgyvendinusiųjų perspektyvos, skaitykite žemiau.

Septyniose partnerių įstaigų grupėse su mažaisiais išbandytas „Pirmųjų žodžių teatras“, kai vaikai  pažinosi su naujais grupės gyventojais katinėliais, juos mėgdžiojo, kvietė žaisti, šoko, dainavo. Atrado, kad suspausti rankų pirštukų štampukai labai panašūs į katinėlio pėdutes. O kokie smagūs katinėlių judesiai ir žaidimai lauke! Dar kiti vaikai skirtingose erdvėse tyrinėjo kamuoliukus, atliko keletą artikuliacijos lavinimo pratimų. O vienos grupės mažuosius aplankė net gyvas katinėlis Lavandas! Anot mokytojų, mažieji labai imlūs, žingeidūs, jiems dar viskas įdomu ir mielai įsitraukia į veiklas.

Vienai iš didesnių vaikų grupių labai norėjosi vaidinti, o teatras pasiūlytas mažiesiems. Tad pedagogės labai gražiai pritaikė idėjas, o veiklą pavadino „Teatras – kelionė į pasakų šalį“. Mažieji artistai siekė kūrybinės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmo. Kūrė lėlių vaidinimus pagal girdėtas lietuvių liaudies pasakas, improvizavo trumpas žodines veikėjų frazes, emocines būsenas. Tikslingai naudojo daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką.

Mažųjų grupėse buvo išbandytas „Mažųjų režisierių“ vaidmuo ir mėgavimasis užburiančia plastilino magija. Plastiliną gamino mokytojos, o vaikai tyrinėjo visais pojūčiais: rankytės lietė, minkė, stebėjo savo pirštukų atspaudus, nosytė uostė, kaip keičiasi kvapas įdėjus kvapų esencijos, akutės stebėjo ir reagavo į besikeičiančias spalvas maistinių dažų pagalba, kai kurios burnytės net ir paragavo… Po to vaikai tapo režisieriais ir kūrė savo personažus. Vieni kūrė pabaisiukus, kurie ant nenuplautų rankų gyvena. Kiti – antytes, širdeles, meškučius. Kai kurių kūriniai greit dingo – smalsumas pamaigyti nugalėjo, bet svarbiausia pats kūrybinis procesas. Mokytojoms buvo svarbiausia rasti sprendimą, kaip organizuoti ir ką veikti su 1–2 metų vaikais. Sunkiausia vaikams judinti lėles kitiems – labai norėjosi veikti sau, žiūrėti, liesti, rodyti.

„Lėtas knygos skaitymas“ paskatino apsilankyti bibliotekose ir jo pristatymui norisi skirti daugiau dėmesio. Veiklos organizatoriai pasirinko ne iš rekomenduojamų autorių, tačiau labai pasiteisinusias ir veiklas plėtoti padėjusias knygas. Japonų rašytojo Lafcadio Hearn knyga „Berniukas, kuris piešė kates“ – vaikai išgirdo apie mažą ir silpną berniuką, kuris  knygos pabaigoje tampa stiprus ir savarankiškas. Jie sužinojo, kokių galių turėjo jo pieštos katės ir kaip jos padėjo berniukui. Ši pasaka grupės vaikus mokė gerumo, stiprybės, praplėtė kūrybines galias – grupės ir lauko erdvėse piešė kates guašu ir kreidutėmis, jas dėliojo iš kamštelių, lipdė, aplikavo. Kasdien, prieš klausydami pasakos tęsinio, prisimindavo, kas buvo prieš tai. O kur gi ta Japonija?

Kiti išbandė Andriaus Rebdžio sudarytą knygelę „Pagrandukas“. Atrodo tokia paprasta ir visiems gerai žinoma, ką su ja besugalvosi. Net tėveliai buvo įtraukti į pasakos skaitymą Zoom platformoje, padėjo vaikams pasigaminti personažus. Grupėje skaitymą teko kartoti etapais, pasitelkti vaidybą – tai padėjo suvokti žodyną. Buvo aiškintasi „pagranduko“ reikšmė ir organizuotos jo kelionės paieškos parke. Vaikai uždavė klausimą, kuo miškas skiriasi nuo girios, tad organizuotos atsakymo paieškos. Skaitydami šią pasaką vaikai sužinojo naujų sąvokų, atsiskleidė kūrybiškumas.

Knyga „Marmiai“. Teko ir pačiai daugiau pasidomėti, ką gi su vaikais nagrinėjo mokytoja. Tai lietuvių autorių Indrės Pavilonytės, Martyno Pavilonio knyga. Vaikai klausėsi ir labai susidomėję dalyvavo įvairiuose užduotėlėse. Kiek sunkiau sekėsi sklandžiai išsakyti mintis.

Antoine de Saint Exupery knygos „Mažasis Princas“ personažas tapo lėtojo skaitymo objektu ir aptariant kiekvieną aprašytą situaciją vaikų susidomėjimas vis augo – Mažasis Princas buvo piešiamas, lipdydami pasitelkė vaizduotę – kaip gi atrodo smauglys prarijęs dramblį. Norėdami sužinoti daugiau apie baobabus, ugnikalnius, kitas planetas – žiūrėjo video, lankėsi bibliotekoje. Labiausiai vaikus sužavėjo video apie ugnikalnio išsiveržimą, todėl atliko eksperimentą „Spalvotas ugnikalnis”. Vaikams kilo klausimų: ar yra ugnikalnių Lietuvoje, kodėl jų nėra? Tęsiame knygos skaitymą – tik begalė naujų, vaikams aktualių atradimų.

„Raidžių ritminė muzika“ labiausiai sudomino įtraukiančiu kontekstu, nes vaikai galėjo laisvai judėti, taip pat padėjo susikaupti išgirdus tam tikrus garsus. Mokytojas nustebino, kad surasti vienodas raides, skiemenis penkiamečiams nesudarė jokių sunkumų. Ritmiškai ploti vaikams sekėsi, nes tai daro ir su logopede. „Kaip dar galime sugroti? Kojomis!“ Tad kartodami skaičiuotę trepsėjo, šokinėjo. Kita užduotis – sukurti muziką. Vieniems lengvai sekėsi ritmiškai kurti skiemenų muzikines kompozicijas, o kitiems iškilo sunkumų, nes vaikai buvo linkę pamėgdžioti vienas kitą. Vaikų reakcija į „kitokias“ abėcėles taip pat buvo skirtinga. Vieni vaikai domėjosi, tyrinėjo įvairius kitų tautų tekstus, lygino juos su lietuvių kalbos raidėmis, o kiti susidomėjimo nerodė.

Šiluma, šaltis ir raidės – kas gali būti bendra? Tai suprasti galima tik įgyvendinus veiklą „Šiltos ir šaltos raidės“. Daugybė raidžių kortelių, įvairių spalvų daiktų ir jų aptarimas – vienos spalvos primena saulę, ugnį, o kitos – vandenį, sniegą. Fantazavimas, kokios spalvos gali būti raidės ir garsai. Lengva? Užmerkite akis ir pabandykite. Vaikams „pamatyti“ spalvą buvo sunku, bet tik iš pradžių. Jie itin įsitraukė į „šiltų“ ir „šaltų“ raidžių kūrimą iš lipnios juostos, popieriaus spalvinimą liejant akvarelę bei džiaugėsi rezultatu. Nuošalyje neliko ir logopedai, pabandę su vaikais nustatyti šaltus ir šiltus garsus bei raides.

O pabaigai – pamąstymai apie filmus? Ką paprastai žiūrite namie? „Bežodis begarsis filmas“ – veikla su intriga, iššūkiu, su dideliu ieškojimu ir atradimu. Šią veiklą išbandė priešmokyklinukų ir 5–6 m. grupėse. Charlie Chaplin „Man in the cage“ – vienas iš rekomenduojamų. Ar pats tinkamiausias? Nuspręsite išgirdę vaikų reakcijas, nes sukėlė tikrai daug emocijų. Vieni nesuprato filme matomo tėvo elgesio, kiti – filmo be garso ir spalvų. Vienoje grupėje labai norėjo būti įgarsintojais, kitoje mokytojoms teko ieškoti lengvesnio turinio, dar kitoms – filmoskopo panaudojimo. Tikrai sudėtinga, bet įtraukianti veikla. Mokytojos Giedrės patarimas tokiai veiklai būtų paprastas – „parinkti linksmą, juokingą begarsį filmą. Besijuokiantis vaikas – atsipalaidavęs vaikas. O atsipalaidavęs – drąsus ir kūrybiškas“.

Šis patarimas labai tinka ir visų kitų veiklų įgyvendinimui – būkime labiau atsipalaidavę, žiūrėkime į gautas rekomendacijas, kaip į mūsų veiklos palengvinimą ir nebijokime dalintis – juk kartu mokantis tobulėti daug lengviau 🙂 

Informaciją parengė

Aurelija Leišienė

Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Atnaujinta: 2022-04-19