Veikla apėmė kelias dienas. Vaikai buvo supažindinti su tulpe ir narcizu. Lygino, ieškojo panašumų ir skirtumų. Pasiūlyta pamąstyti, kur daugiausiai gėlyčių galime rasti, buvo nuspręsta – pavasarinių gėlių paieškoti centro ugdymo kieme. Į pagalbą vaikai pasiėmė padidinimo stiklus ir pasiskirstę grupelėmis visi lauke ieškojo gėlių. Suradus gėlę bandėme prisiminti jos pavadinimą, pasakyti jos spalvą. Kitą dieną vaikams buvo pasiūlyta apžiūrėti į grupę atneštų įvairių lapų ir vaikai lygino, įvardino spalvas ir pasirinko jiems labiausiai patinkantį lapą. Lapą dažė lapo spalvą ir kokia tai spalva? Nudažytus lapus spaudė ant pasirinktos spalvos lapo ir su ausų krapštuku pripiešė žiedus. Ir veiklą užbaigėme lauke, ieškodami, kokios spalvos aplink mato daugiausiai ir vaikai atsakė: žalios ir geltonos. Geltonos gėlės? Tai mes išsiaiškinome, jog pienė ne gėlė, o piktžolė, ir pastebėjau, kad vaikai labai nustebo. Pasiskirstydami kūrė pavasario spalvų paveikslus.

Rezultatas: sužinojo, kad pienė ne gėlė. Geba pamatyti spalvas juos supančioje aplinkoje. Gamtos pokyčius pastebėti vaikai mokėsi savo patirtiniais pojūčiais – stebėdami, tyrinėdami, smalsaudami ir  eksperimentuodami.

„Žirniukų“ gr. ikimokyklinio ugdymo mokytoja Asta Žvigaitienė