Pavasaris – spalvų ir pavasarinių darbų metas. Pasitarėme  ir nusprendėme sėti pupeles, moliūgus ir svogūnėlius,  o kur, ne į vazonėlius, o į kiaušinių dėklų dėžutes: popierinės, permatomo plastiko ir putplasčio.Vaikai savo mažomis rankytėmis bėrė žemę į dėklus. Mažieji sužinojo, kad augalams reikia drėgmės, tad pasodinę juos palaistė. Stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad augalai pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaistyti vysta. Praėjus 3 savaitėms vaikai pastebėjo, kad pupelės pasėtos popieriniame dėkle aukščiausiai išaugo pupelės, putplastyje paaugo moliūgėlių daigai, o vos ne vos pradėjo dygti svogūnėliai pasėti plastikiniame dėkle. Vaikai matavo liniuote aukščiausiai išdygusią pupelę ir moliūgėlio daigus. Susidomėję vaikai kėlė klausimus, kodėl taip nutiko?

Rezultatas: šiomis  veiklomis siekiama buvo  vaikus motyvuoti dometis gyvuoju gamtos pasauliu ir ugdyti meilę gamtai, formuoti suvokimą (kelio nuo sėklos iki augalo ar vaisiaus) per asmeninę vaiko patirtį, ugdyti gebėjimą rūpintis augalais.

„Žirniukų“ gr.ikimokyklinio ugdymo mokytoja Asta Žvigaitienė