This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
SVEIKATINIMAS UGDYME – kodėl tai svarbu?
Apie fizinio aktyvumo būtinybę ir naudą žmogaus sveikatai kalbama jau seniai. Dauguma žmonių žino, kad fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti įvairių ligų riziką. Taip pat akivaizdi fizinio aktyvumo nauda tokiems aspektams kaip motyvacija, pasitikėjimas savimi, darbingumas, todėl labai svarbu šias žinias ne tik turėti, bet neužmiršti, kartoti ir taikyti plėtojant veiklą bei metodus, kurie skatintų asmeninį, bei grupinį tobulėjimą ir pasiekimus.
Todėl dar Erasmus+ projekto rengimo etape nusimatėme mokymus „Fizinių ir sportinių veiklų nauda ugdymo aplinkoje” (“Benefits of physical and sporting activities in education environments”). Anot mokymų organizatorių, pagrindinis šių kursų tikslas – mokyti švietimo personalą efektyviai valdyti turimus (naudojamus) sporto išteklius, mokyti dalyvius įžvelgti profesinės, edukacinės ir asmeninės naudos jų darbo vietose per fizines veiklas.
Dalyvės Giedrė Pipinytė-Grunskienė ir Orinta Klevinskienė aiškinosi fizinių ir sportinių veiklų ypatumus, praktiškai išbandė nusiraminimo ir atsipalaidavimo pratimus, kuriuos įtraukus į ugdymo veiklą, vaikai išmoktų labiau reguliuoti savo emocijas. Trumpų ir nesudėtingų jogos pratimų integravimas į ugdymo ir (ar) mokymo procesą turėtų tapti visuotinai priimtinu sveiku įpročiu. Suaugusieji, reguliariai įtraukę į kasdieninę ar darbinę veiklą „jogos pertraukėles“ taip pat jaučia teigiamą jų poveikį – tokios trumpos akimirkos, atpalaiduoja, ramina, sumažina stresą bei kūno įtampą, gerina dėmesingumą ir koncentraciją tolesnei veiklai.
Taigi, pirmiausia atsipalaidavimas, o toliau – fizinių veiklų sąsajos su tvarumu, skaitmeninėmis technologijomis. Ar tikrai gali sportas būti tvarus? Pasirodo, gali, jeigu gamtos, parko aplinką ugdymo procese dažniau naudosime kaip natūralią sporto aikštelę, o gamtines priemones (akmenukus, pagaliukus, lapus, kankorėžius, šiaudus, smėlį, kaštonus ir pan.) pritaikysime įvairiuose žaidimuose ir rungtyse. Gamtinės priemonės nieko nekainuoja, jos neteršia aplinkos, o tai ir yra viena svarbiausių tvarumo idėjų. Kita vertus, moko vaikus pastebėti smulkmenas (spalvas, formas, tekstūras), saugoti gamtą, ugdo kūrybiškumą, moko pasaulio pažinimo, matematikos (kelių mokomųjų dalykų integravimas), plečia žodyną gamtos pažinimo sąvokomis (įvardijami augalų, medžių, paukščių pavadinimai). Nuo mažų dienų apie tai ne vien kalbėdami, bet ir darydami, užauginsime vaikų kartą, kuri suvoks ir priims aplinkos tvarumą kaip savaime suprantamą reiškinį, neatsiejamą nuo fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos.
Pedagogui labai svarbu atrasti būdą (-us), kaip sudominti vaiką / mokinį fizine veikla ir kaip motyvuoti jos nenutraukti. Vienas iš tokių būdų gali būti skaitmeninių priemonių naudojimas fizinio aktyvumo veiklose. Pavyzdžiui, canva.com platformos panaudojimo galimybės labai plačios: pedagogas gali kartu su vaikais sukurti plakatą kaip motyvuojančią vizualinę priemonę, skatinančią sportuoti, suplanuoti veiklas, kurias galima interaktyviai pateikti, susikurti individualų grupės / klasės projektą fizinio aktyvumo tematika, bendrauti ir dalintis savo projektais su kitais pedagogais. Mokymų metu canva.com platformos pagalba dalyvės kūrė projektą „Fizinės ir sportinės veiklos nauda“, kuriuo būtų siekiama rasti būdų, kaip didinti Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centro pedagogų ir kitų darbuotojų motyvaciją sportuoti.
Mokymų organizatoriai dalyvėms sudarė sąlygas aplankyti ir iš arčiau susipažinti su vietinėmis įstaigomis ir pamatyti, kaip čia propaguojamos fizinės ir sportinės veiklos. Aplankytame Huelvos vaikų iki 3 metų darželyje stengiamasi mažiesiems sukurti kuo jaukesnę aplinką tiek viduje, tiek lauke, kurioje netrūktų fizinės veiklos.
Apsilankymas sporto centre Forus Huelva CD Saladillo patvirtino faktą, jog Ispanijoje fizinei veiklai teikiama didžiulė reikšmė ne tik įtraukiant ugdymo įstaigas, bet ir skatinant šeimas sportuoti kartu su vaikais. Sportuojančioms šeimoms siūlomi palankūs sportinės veiklos paketai, nemokami vaikų sportiniai ar laisvalaikio užsiėmimai bei užtikrinama jų priežiūra. Huelvos universitete studentams sudarytos visos sąlygos aktyviai sportuoti bet kuriuo jiems patogiu ir suderintu laiku atskirai įrengtose sporto salėse (krepšinio, gimnastikos, kultūrizmo) ir aikštynuose (teniso, futbolo).
Dalyvės turėjo progą sudalyvauti tarptautiniame kongreso „Binomico“ renginyje su kviestiniais svečiais iš Argentinos. „Binomico“ – tai tarptautinis gastronomijos kongresas, jau antrus metus iš eilės vykstantis Europoje ir jungiantis 22 regionus ir šalis Ispanijoje bei Pietų Amerikoje. Renginio metu mokyklinukai kartu su žinomais Ispanijos virtuvės šefais gamino ir svečiams pristatė tradicinę ispanų sriubą – gaspačo. Siekiama puoselėti tradicinio ir tvaraus maisto kultūros idėjas ir diegti jas vaikams nuo pat mažų dienų.
Taigi per teorinius-praktinius užsiėmimus dalyvės sužinojo pagrindinius sveikos gyvensenos principus ir kaip praktiškai pritaikyti pratimus, padedančius ne tik mokiniams susikaupti pamokoje, bet ir darbuotojams per trumpą laiką atgauti jėgas bei energiją. Dalyvės taip pat sužinojo apie psichologinę sporto naudą asmeniniam tobulėjimui ir sporto santykį su tvarumu, esminius švietimo naujovių aspektus Ispanijoje ir mokymosi bei patirties tobulinimą. Turėjo ir galimybę susipažinti su vietos kultūrine ir istorine aplinka.
Mokymai organizuoti pagal Erasmus+ programos finansuojamą projektą „INOVACIJOS UGDYME – NUO NAUJŲ SKAITMENINIŲ IKI SPORTO BEI SENSORINIŲ METODŲ“ (nr. 2021-1-LT01-KA122-SCH-000014193). Mokymų vieta – Huelva (Ispanija), mokymų organizatorius – Inercia Digital, data 2022 spalio 24–28 d. Pateikta informacija atspindi dalyvių poziciją, kuri neatspindi visos Erasmus+ programos pozicijos.
Informaciją parengė mokymų dalyvės Giedrė Pipinytė-Grunskienė ir Orinta Klevinskienė
Atnaujinta: 2022-12-09