This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
Tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Klinikiniai simptomai – dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas.
Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).
Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.
Tymai pavojingi, nes:
- gali lengvai išplisti visuomenėje;
- sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo;
- ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas;
- galimos komplikacijos (plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas ir kt.);
- gali iššaukti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.
Prevencija – skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 m. viena vakcinos doze, 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė.
Didžiausia rizika susirgti – neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir nesirgusiems asmenims.
Atnaujinta: 2024-04-08